© NVF | Naudoti ir platinti tekstinę ar grafinę informaciją be autorių leidimo ir nuorodos į www.vargonai.lt griežtai draudžiama
www.vargonai.lt

Skaitiniai

Dėl Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčios vargonų. Atviras laiškas

Rašyti paskatino publikacijos “Kauno dienoje” (2006-10-27), “Laikinojoje sostinėje” (2007-01-18) ir “Lietuvos žiniose” (2007-01-19), keliančios Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios “Walcker” firmos vargonų restauracijos klausimus. Pirmiausia, turiu pabrėžti esminę savo nuostatą: šiuos vargonus būtina išsaugoti. Turime dėkoti susiklosčiusioms aplinkybėms, jog Įgulos bažnyčios vargonai išliko savo autentiškame pavidale, reprezentuojančiame XX a. pirmos pusės vargonų meistrystę. Kaip profesionalas nepaprastai džiaugiuosi, kad Įgulos bažnyčiai pavyko išvengti ne vieną Lietuvos šventovę suteršusios kompiuterinių vargonų invazijos. Tačiau šiandien jaučiu pareigą atkreipti Jūsų dėmesį į keletą su vargonų restauravimu susijusių dalykų. “Walcker” firma, neabejotinai, turi senas tradicijas. Tačiau savo geriausius laikus ji išgyveno tuomet, kai firmai vadovavo Eberhardas Friedrichas Walckeris (1794-1872) bei Oscaras Walckeris (1869-1948). Tuo laiku buvo pastatyti tokie garsūs instrumentai, kaip vargonai Rygos Katedroje (1883), Sankt Peterburgo Filharmonijoje (1903), Gelsenkircheno (Vokietija) Hans Sachso Namuose (1927) ir kt. Vėliau firma išgyveno prastesnį periodą, kuris labai atsiliepė statomų instrumentų kokybei. XX a. antros pusės “Walcker” vargonai ir vienas paskutinių jų autorinių darbų Europoje - skandalingai pagarsėję vargonai Varšuvos Muzikos akademijoje (1996) - byloja firmos nenaudai. Šių vargonų trūkumai pasireikšdavo jau pačiais pirmaisiais eksploatavimo metais, ir ilgainiui jų vis gausėdavo. Nors dabartinis Walckerių ainis Gerhardas Walckeris - Mayeris pagal išsilavinimą ir yra vargonų meistras, tačiau daugybė kontroversijų neleidžia tikėtis, kad jis pajėgtų kokybiškai nepriekaištingai atlikti Kauno Įgulos bažnyčios vargonų restauraciją. Kad p. G.Walckeris - Mayeris nepasižymi nepriekaištinga reputacija, galėtų paliudyti ir fragmentas iš mano neseniai gauto vieno iškiliausių nūdienos Europos vargonininkų, ilgamečio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso žiuri pirmininko Prof. Dr. L.Lohmanno laiško. Pateikiu lietuvišką vertimą: “Tik jokiu būdu nevalia leisti Walcker-Mayeriui tvarkyti Kauno instrumento - tai būtų katastrofa. Nors pati firma vardu “Walcker” egzistuoja, tačiau firmos vardą (po bankroto - B.V. pastaba) yra nupirkę du buvę tos firmos darbuotojai, dabar besiverčiantys instrumentų, kuriuos pagal sutartis globojo “Walcker” firma, priežiūra. Kiek man žinoma, Gerhard Walcker-Mayeris su tuo neturi visiškai nieko bendro. Be abejo, niekas negali jam drausti dirbti vargondirbiu, nes jis turi vargonų meistro vardą. Bet, greičiausiai, jis visai nieko neišmano ir restauravimo metu daugiau pagadintų nei sutvarkytų...” (2007-01-21). Daugiau atsiliepimų apie firmos “Walcker” veiklą galėtų suteikti anksčiau minėtos Varšuvos Muzikos akademijos vargonų profesorius Józefas Serafinas, Tarptautinės vargonų meistrų bendrijos (International Society of Organbuilders, ISO) vicepirmininkas p. Kristianas Wegscheideris ir daug kitų autoritetingų Europos vargonų specialistų. Dar pora iškalbingų faktų: nei visame pasaulyje garsių Rygos Katedros “Walcker” vargonų restauracija (1984), nei Sankt Peterburgo Filharmonijos “Walcker” vargonų restauracija (2003-2004) nebuvo patikėtos “Walcker” firmai. Pastaraisiais metais “Walcker” firma daugiausiai darbuojasi Pietų Amerikos šalyse, bet drįsčiau teigti, jog pono G.Walckerio - Mayerio teiginiai apie daugybę užsakymų, išskaitomi “Laikinosios sostinės” publikacijoje, yra vien tik kauniečiams daromas tam tikras spaudimas. Apibendrindamas savo laišką norėčiau pabrėžti, kad Įgulos bažnyčios vargonų restauracija - tai tikrai svarbi iniciatyva, kuriai linkiu visokeriopos sėkmės. Lietuvoje profesinės informacijos, susijusios su vargonais, gauti ir sugebėti ją teisingai įvertinti - kompetencijos reikalaujantis dalykas. Neretai iš užsienio atvykę vargonų “ekspertai” naudojasi informacijos vakuumu, siūlydami mums anaiptol ne pačios aukščiausios kokybės paslaugas. Vakarų Europa vargonų meistrus skaičiuoja šimtais, tad protingas firmos ar meistro pasirinkimas - vienas sunkiausių uždavinių. Dėl to siūlyčiau per jau minėtą Tarptautinę vargonų meistrų bendriją (ISO) užsakyti išsamią Kauno Įgulos bažnyčios instrumento ekspertizę ir ja vadovautis renkantis restauracijos vykdytoją.
Dr. Balys Vaitkus, 2007 
© NVF | Naudoti ir platinti tekstinę ar grafinę informaciją be autorių leidimo ir nuorodos į www.vargonai.lt griežtai draudžiama
Dr. Balys Vaitkus, 2007 

Dėl Kauno Šv. arkangelo Mykolo

bažnyčios vargonų. Atviras laiškas

Rašyti paskatino publikacijos “Kauno dienoje” (2006-10- 27), “Laikinojoje sostinėje” (2007-01-18) ir “Lietuvos žiniose” (2007-01-19), keliančios Kauno Šv. Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčios “Walcker” firmos vargonų restauracijos klausimus. Pirmiausia, turiu pabrėžti esminę savo nuostatą: šiuos vargonus būtina išsaugoti. Turime dėkoti susiklosčiusioms aplinkybėms, jog Įgulos bažnyčios vargonai išliko savo autentiškame pavidale, reprezentuojančiame XX a. pirmos pusės vargonų meistrystę. Kaip profesionalas nepaprastai džiaugiuosi, kad Įgulos bažnyčiai pavyko išvengti ne vieną Lietuvos šventovę suteršusios kompiuterinių vargonų invazijos. Tačiau šiandien jaučiu pareigą atkreipti Jūsų dėmesį į keletą su vargonų restauravimu susijusių dalykų. “Walcker” firma, neabejotinai, turi senas tradicijas. Tačiau savo geriausius laikus ji išgyveno tuomet, kai firmai vadovavo Eberhardas Friedrichas Walckeris (1794-1872) bei Oscaras Walckeris (1869-1948). Tuo laiku buvo pastatyti tokie garsūs instrumentai, kaip vargonai Rygos Katedroje (1883), Sankt Peterburgo Filharmonijoje (1903), Gelsenkircheno (Vokietija) Hans Sachso Namuose (1927) ir kt. Vėliau firma išgyveno prastesnį periodą, kuris labai atsiliepė statomų instrumentų kokybei. XX a. antros pusės “Walcker” vargonai ir vienas paskutinių jų autorinių darbų Europoje - skandalingai pagarsėję vargonai Varšuvos Muzikos akademijoje (1996) - byloja firmos nenaudai. Šių vargonų trūkumai pasireikšdavo jau pačiais pirmaisiais eksploatavimo metais, ir ilgainiui jų vis gausėdavo. Nors dabartinis Walckerių ainis Gerhardas Walckeris - Mayeris pagal išsilavinimą ir yra vargonų meistras, tačiau daugybė kontroversijų neleidžia tikėtis, kad jis pajėgtų kokybiškai nepriekaištingai atlikti Kauno Įgulos bažnyčios vargonų restauraciją. Kad p. G.Walckeris - Mayeris nepasižymi nepriekaištinga reputacija, galėtų paliudyti ir fragmentas iš mano neseniai gauto vieno iškiliausių nūdienos Europos vargonininkų, ilgamečio M.K.Čiurlionio vargonininkų konkurso žiuri pirmininko Prof. Dr. L.Lohmanno laiško. Pateikiu lietuvišką vertimą: “Tik jokiu būdu nevalia leisti Walcker-Mayeriui tvarkyti Kauno instrumento - tai būtų katastrofa. Nors pati firma vardu “Walcker” egzistuoja, tačiau firmos vardą (po bankroto - B.V. pastaba) yra nupirkę du buvę tos firmos darbuotojai, dabar besiverčiantys instrumentų, kuriuos pagal sutartis globojo “Walcker” firma, priežiūra. Kiek man žinoma, Gerhard Walcker- Mayeris su tuo neturi visiškai nieko bendro. Be abejo, niekas negali jam drausti dirbti vargondirbiu, nes jis turi vargonų meistro vardą. Bet, greičiausiai, jis visai nieko neišmano ir restauravimo metu daugiau pagadintų nei sutvarkytų...” (2007-01-21). Daugiau atsiliepimų apie firmos “Walcker” veiklą galėtų suteikti anksčiau minėtos Varšuvos Muzikos akademijos vargonų profesorius Józefas Serafinas, Tarptautinės vargonų meistrų bendrijos (International Society of Organbuilders, ISO) vicepirmininkas p. Kristianas Wegscheideris ir daug kitų autoritetingų Europos vargonų specialistų. Dar pora iškalbingų faktų: nei visame pasaulyje garsių Rygos Katedros “Walcker” vargonų restauracija (1984), nei Sankt Peterburgo Filharmonijos “Walcker” vargonų restauracija (2003-2004) nebuvo patikėtos “Walcker” firmai. Pastaraisiais metais “Walcker” firma daugiausiai darbuojasi Pietų Amerikos šalyse, bet drįsčiau teigti, jog pono G.Walckerio - Mayerio teiginiai apie daugybę užsakymų, išskaitomi “Laikinosios sostinės” publikacijoje, yra vien tik kauniečiams daromas tam tikras spaudimas. Apibendrindamas savo laišką norėčiau pabrėžti, kad Įgulos bažnyčios vargonų restauracija - tai tikrai svarbi iniciatyva, kuriai linkiu visokeriopos sėkmės. Lietuvoje profesinės informacijos, susijusios su vargonais, gauti ir sugebėti ją teisingai įvertinti - kompetencijos reikalaujantis dalykas. Neretai iš užsienio atvykę vargonų “ekspertai” naudojasi informacijos vakuumu, siūlydami mums anaiptol ne pačios aukščiausios kokybės paslaugas. Vakarų Europa vargonų meistrus skaičiuoja šimtais, tad protingas firmos ar meistro pasirinkimas - vienas sunkiausių uždavinių. Dėl to siūlyčiau per jau minėtą Tarptautinę vargonų meistrų bendriją (ISO) užsakyti išsamią Kauno Įgulos bažnyčios instrumento ekspertizę ir ja vadovautis renkantis restauracijos vykdytoją.
www.vargonai.lt