Skaitiniai

Baigėsi V-asis Jono Žuko vargonininkų

konkursas

Ar įsivaizduojate, kaip jaučiasi vargonininkai varžydamiesi tarpusavyje? O kaip jaudinasi jų choristai, matydami, kaip vargonuoja, diriguoja ir vadovauja jų mylimi vadovai? Juk prie naujo instrumento priprasti laiko tikrai reikia nemažai, o ką daryti, jeigu to laiko trūksta? Ką daryti, jeigu tavo chorui nemažas aidas naujoje bažnyčioje yra didelis iššūkis, bet vėlgi nėra laiko prie jo prisitaikyti? Tokių klausimų ir emocijų tikrai netrūko praėjusį penktadienį vykusioje tikroje vargonininkų šventėje, nes 5 patyrę vargonininkai ir jų chorai buvo suvažiavę į Kauno Šv. Pranciškaus Ksavero (Jėzuitų) bažnyčią, pasiryžę įrodyti, kas iš jų yra geriausias “Naujojo vargonų forumo” organizuojamame V-ojo Jono Žuko vargonininkų konkurso finale. Kiekvienas dalyvis turėjo atlikti po du laisvai pasirinktus kūrinius vargonams solo, 4 dalių chorines mišias (su Kyrie, Gloria, Sanctus ir Agnus Dei dalimis) bei specialiai konkursui parašytą giesmę “Sveika, jūrų žvaigžde”. Šiai giesmei paruošti buvo duota tik viena savaitė laiko, todėl ypatingas dėmesys buvo skiriamas vargonininkų darbui su choru. Per atrankos ir finalo turus vertinimo komisija galėjo gana išsamiai susipažinti su kasdieniniam vargonininkų darbui reikalingais sugebėjimais, nes atrankoje be solo kūrinių vargonavimo, reikėjo improvizuoti bei pagiedoti solo sau akompanuojant. Žinoma, vargonininkams taip pat svarbu yra ir transponavimo bei skaitymo iš lapo įgūdžiai, kuriems dėl objektyvių priežasčių tiesiog neliko vietos šio pirmojo tokio pobūdžio konkurso Lietuvoje reikalavimuose. Tačiau niekas negali atmesti galimybės, kad jie bus įtraukti į ateities konkursų reikalavimus. Beje, klausimas, kaip patiems vargonininkams išsidėlioti programą, kad ji atskleistų svarbiausius jų ir (jų chorų) sugebėjimus ir patrauklią, nei per lengvą, nei per sudėtingą bei meniškai įdomią programą, bet kartu sutilptų į tam tikrą laiko limitą, lieka aktualus ir ateityje. Vertinimo komisija dirbo labai profesionaliai, greitai ir objektyviai, susilaikydama nuo kartais konkursuose pasitaikančių “povandeninių srovių” eskalavimo, kai konkursų rezultatai yra nusprendžiami einant koridoriumi dar nepasiekus aptarimų patalpos arba kai “netyčia” į viešąją erdvę patenka “neturėjusi patekti” informacija apie komisijos narių slaptus balsavimus. Objektyvumas šio konkurso atveju yra ir organizatorių nuopelnas, nes konkurso reglamente nebuvo palikta vietos kokioms nors “diskusijoms” - komisijos nariai, remdamiesi specialiais iš anksto numatytais kriterijais tiesiog rašė balus (nematydami kolegų įvertinimo). Rezultatus lėmė objektyvi skaičių suma. Objektyvumas, beje, jau tampa šio konkurso skiriamuoju bruožu. Konkurse dalyvavę drąsūs ir smalsūs vargonininkai ir jų chorai įrodė, kad tokio pobūdžio konkursų Lietuvoje labai reikia, keliant bažnyčios vargonininko profesijos prestižą, todėl tikiuosi, kad jų pėdomis ateityje paseks ir kiti vargonininkai, pamatę, jog niekas nenukentėjo, neišsimušė iš vėžių ar kitaip “nesusimovė”: “Jeigu jie gali, tai kuo gi aš prastesnis?” Sveikinu konkurso nugalėtojus, diplomantus, choristus, konkurso komisiją bei organizatorius su šia nuostabia švente.

Konkurso rezultatai

I premija - Rimvydas Mitkus (Pasvalys) II premija - Gražvydas Gasparavičius (Zarasai) III premija - Aušra Giedrienė (Kėdainiai) ir Galina Palagina (Salakas) Diplomas - Virginija Skupienė (Panevėžys) Specialusis prizas už geriausią improvizaciją - Rimvydas Mitkus Specialusis prizas už geriausią lietuvių kompozitoriaus mišių atlikimą - Gražvydas Gasparavičius ir Zarasų Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų Sumos choras